- jukšas
- 1 jùkšas, -ė smob. (2) 1. J, Š, BŽ382 žr. jukša 1. 2. menk. plg. jukšius: Jùkš tu, jùkšai, kur kiši savo snukį! Grž. Suvertė viską kaip jùkšas ir nuėjo Rk. | Dar tau pasakysiu – jukšas esi, ir baigta! rš. Jukšelė da purkštauna! Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.